bupaes
būpaes, aedis, m. (βούπαις), ein großes Junges, Varr. r.r. 2, 5, 4. – Nbf. būpaeda, ae, m., Mart. Cap. 1. § 31 u. 9. § 908.
būpæs, dis, m. (βούπαις), grand garçon : Varro R. 2, 5, 4 ; ou būpæda, æ, m. Capel. 1, 31.