struthocamelus

strūthocamēlus, ī, m. u. f. (στρουθοκάμηλος), der Vogel Strauß, Sen. de const. sap. 17, 2 G. Plin. 10, 1 u. 56 (masc.); 11, 155 (fem.). Petron. 137, 5. Lampr. Heliog. 28, 4. – Dav. strūthocamēlīnus, a, um, vom Strauße, Straußen-, Plin. 29, 96.